2015 m. suaktyvėjusi Europos migrantų krizė, kai į Europą beveik nevaldomai ėmė plūsti prieglobsčio prašytojai ir ekonominiai migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, skaudžiai paveikė ir logistikos rinką – tarptautinio krovinių gabenimo paslaugas teikiančius vežėjus. Į Didžiąją Britaniją vykstantys ir krovinius gabenantys vežėjai yra itin pažeidžiama grupė susidurianti su Europos migrantų krizės pasekmėmis. 

Visų pirma, migrantų krizė ir jos mastas, migrantų ryžtas bet kokiomis priemonėmis pakliūti į Didžiąją Britaniją, sukūrė chaosą prie daugumos žemyninės Europos uostų, kuriais lengviausiai pasiekiama Didžioji Britanija, tame tarpe ir Kalė uosto. 2016 m. vadinamose ,,Kalė džiunglėse“ gyveno apie 7 000 – 10 000 migrantų, 2016 m. pabaigoje imtasi aktyvių valstybės institucijų veiksmų ir daugelis migrantų perkelti, buvusi stovyklavietės teritorija išvalyta, 4 metrų konstrukcija pakeitė buvusius aptvarus išilgai pagrindinio greitkelio į Kalė uostą siekiant sustabdyti migrantus, norinčius patekti į transporto priemones bei pasiekti Didžiąją Britaniją. Vis dėlto, šios priemonės neišsprendė vairuotojų ir gabenamų krovinių saugumo klausimų. Didžiausia problema – migrantų patekimas į transporto priemones. Vairuotojai dažnai net neįtaria, kad jų vilkikuose slepiasi pašaliniai asmenys, tai lemia dideles baudas įmonėms, migrantus (nelegalus) aptikus Didžiosios Britanijos pasienio pareigūnams. Migrantai gyvendami pasislėpę priekabose apgadina krovinius, pažeidžia maisto krovinių pakuotes, kas lemia viso krovinio utilizavimą ir pretenzijas vežėjams. Šiame straipsnyje aptarsime priemones ir būdus kaip išvengti ar bent sumažinti Didžiosios Britanijos pasienio institucijų skiriamas baudas, nurodysime kokių prevencinių priemonių ir veiksmų reikėtų imtis siekiant mažinti nuostolius susijusius su krovinio žala/pažeidimais, kaip vertinama ir į ką atsižvelgiama nustatant vežėjo atsakomybės pagrindus, taip pat ar vežėjas gali išvengti atsakomybės. 

Baudos, kylančios dėl nelegalių migrantų

Transporto priemonių savininkai, vairuotojai turi užtikrinti transporto priemonės saugumą ir imtis visų priemonių, kurios leistų užkirsti kelią tretiesiems asmenims patekti į transporto priemonę ar kitu būdu prisitvirtinus prie transporto priemonės patekti į Didžiąją Britaniją. 

Didžiosios Britanijos sienos kontrolės institucijoms aptikus nelegalius migrantus pasislėpusius transporto priemonėje ar priekaboje: 

1. Vairuotojui arba transporto priemonės savininkui skiriama bauda, kuri gali siekti iki 2000 svarų už kiekvieną aptiktą asmenį.
2. Vairuotojui ar transporto priemonės savininkui pateikiamas pranešimas apie baudą ir nurodomas terminas (28 dienos) pateikti informaciją, kuri leistų sumažinti arba panaikinti baudą.
3. Transporto priemonė sulaikoma iki bus sumokėta bauda.

Visais atvejais vertinama: 

1. Ar vairuotojas nelegaliems migrantams leido pasislėpti transporto priemonėje, nes jam buvo grasinama ar buvo naudojamos kitos prievartos priemonės verčiančios vairuotoją paklusti.
2. Ar vairuotojas nežinojo ir negalėjo įtarti, kad nelegalūs migrantai gali būti ar buvo pasislėpę jo vairuojamoje transporto priemonėje.
3. Ar egzistavo efektyvi sistema leidžianti apsisaugoti nuo nelegalių migrantų patekimo į transporto priemonę ar kitais būdais pasislėpti joje.
4. Ar vairuotojas tinkamai naudojosi sukurta efektyvia sistema, kuri turėjo užkirsti kelią nelegalių migrantų patekimui.

Papildomos saugumo priemonės padedančios apsisaugoti nuo nelegalių migrantų patekimo į transporto priemonę nurodomos Didžiosios Britanijos pasienio institucijų pateiktose gairėse: 

1. Prieš pakraunant vilkiko priekabą, patikrinti ar tente nėra įpjovimų, plyšių ar kitų pažeidimų didesnių nei 25 cm. Aptikus šie pažeidimai turi būti pašalinami (sutvarkomi).
2. Gabenant krovinius į Didžiąją Britaniją vairuotojams patariama stebėti pakrovą ir naudoti plombas, rakinamas spynas, minkšto apdangalo transporto priemones apjuosti aukštos kokybės špagatu, skirtu uždengti kiltinius apdangalus, užplombuoti priekabą tvirta plomba, jos numerį fiksuoti CMR važtaraštyje ar kitame patikros dokumente.
3. Naudojamos plombos ir apsaugos priemonės turi būti kokybiškos ir efektyvios.
4. Transporto priemonės turi būti periodiškai tikrinamos kelionės metu. Jei sustojus transporto priemonė paliekama be priežiūros, grįžus būtina atlikti detalią apžiūrą.
5. Dokumentas patvirtinantis transporto priemonės apžiūrą turi būti kartu su vairuotoju kelionės metu (transporto saugos patikrinimo forma pateikiama Didžiosios Britanijos sienos kontrolės oficialiame tinklapyje).
6. Dokumentas patvirtinantis transporto priemonės apžiūrą turi būti pateikiamas Didžiosios Britanijos sienos kontrolei aptikus nelegalius migrantus vilkike ar jo priekaboje. Šis dokumentas patvirtina, kad buvo laikomasi saugumo standartų ir buvo atliekami reikalaujami saugumo patikrinimai.
7. Patikrinimus atlieka vairuotojas, po pakrovos ir 3 paskutinių sustojimų metu bei prieš sienos kontrolės patikrą. Jei yra galimybė, patikros aktą papildomai pasirašo trečiasis asmuo, kuris dalyvavo ar matė atliekamą vilkiko ir priekabos apžiūrą.
8. Visais atvejais aptikus nelegalius migrantus pasilėpusius Jums priklausančioje transporto priemonėje būtina informuoti atsakingas institucijas.

Didžiosios Britanijos institucijų išleistą atmintinę vežėjams taip pat, transporto priemonės saugumo patikros sąrašą (lietuvių ir anglų kalba), kurį patariame pildyti ir su savimi turėti vairuotojams vykstantiems į Didžiąją Britaniją, galite rasti Didžiosios Britanijos pasienio institucijos oficialioje internetinėje svetainėje (https://www.gov.uk/guidance/secure-your-vehicle-to-help-stop-illegal-immigration). 

Pažymėtina, kad užpildytos formos pateikimas atsakingoms institucijoms gali padėti sumažinti baudą ar atleisti vežėją nuo atsakomybės bei išvengti transporto priemonės sulaikymo. Gavus pranešimą apie baudą visada rekomenduojama pateikti atsakymą per nurodytą 28 dienų terminą, pridedant kiek įmanoma daugiau įrodymų, kad buvo imtasi visų įmanomų saugumo priemonių ir buvo laikomasi pateiktų gairių (GPS išklotinės nurodančios sustojimo vietas, informacija apie naudotas apsaugos priemones, atliktus patikrinimus), prašant sumažinti baudą ar nuo jos atleisti. 

Vežėjo atsakomybė už migrantų padarytą žalą kroviniui transportavimo metu 

Vežėjo kelių transporto priemonėmis vežančio krovinius, kuomet krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) narė, atsakomybė už žalą kroviniui įtvirtinta CRM konvencijos 17 str. 1 d.: 

Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. 

Vežėjo kaltė preziumuojama – vežėjas atsako už krovinio praradimą ir sugadinimą, jei žala atsiranda po krovinio priėmimo momento iki jo pristatymo. 

CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.). 

Taigi, nenustačius CMR konvencijoje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis butų panaikinama vežėjo atsakomybė, vežėjas atsako reikalavimo teisę turinčioms šalims už krovinio žalą remiantis nuostolių atlyginimą ir dydį reglamentuojančiomis CMR konvencijos normomis. 

Vežėjas atlygines nuostolius reikalavimo teisę turinčioms šalims, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį, atlygintos žalos apimtyje. Tačiau dėl susiklosčiusio migrantų teisinio statuso ir padėties, regreso 

įgyvendinimas ir patirtų nuostolių susigrąžinimas nors tokie asmenys sulaikomi policijos yra mažai tikėtinas (neturi turto, pajamų). Didžiausią nuostolį vežėjams ir draudimo kompanijoms atneša situacijos susijusios su maisto ir kitais kroviniais, kuriems taikomi bent minimalūs higienos reikalavimai (kosmetika, grūdai, vaisiai, daržoves, kiti maisto produktai skirti vartotojams), kuomet produktai nėra supakuoti taip, kad produktas būtų visiškai sandarus arba kuomet migrantai pažeidžia pakuotes ir pažeidžia produkto sandarumą. Krovinio savininkas, remdamasis ,,fear of contamination“ (užterštumo grėsme) gali pripažinti visą krovinį pažeistu ir sunaikinus krovinį teikti pretenziją visai sunaikinto krovinio vertei. 

Rekomenduotini veiksmais vežėjui aptikus migrantus maisto ar kituose kroviniuose: 

1. Informuoti vietos policiją.
2. Apie situaciją informuoti krovinio siuntėją/šalį turinčią teisę disponuoti kroviniu ir laukti tolimesnių instrukcijų. Primename, kad gavėjas pristačius krovinį nepateikiant pagrindų gali atsisakyti krovinio, todėl siekiant išvengti tokios situacijos ir papildomų išlaidų siūloma gauti iš siuntėjo/šalies turinčios teisę disponuoti kroviniu, patvirtinimą, kad toks krovinys bus priimtas.
3. Informuoti vežėjo, ekspeditoriaus atsakomybės draudiką.
4. Jei krovinys yra maisto produktai, susisiekti su draudiku ir vertinti ekspertizės atlikimo galimybes.
5. Susisiekti su vietos maisto ir veterinarijos tarnybomis ir organizuoti jų dalyvavimą vertinant krovinio užterštumą bei gaunat šios tarnybos išvadas.

Pažymėtina, kad šaliai reikalaujančiai atlyginti patirtus žalą, tenka pareiga įrodyti ne tik padarytos žalos faktą bet ir žalos dydį, nes žala nėra prieziumuojami. Taip pat, šalys turi imtis protingų priemonių nuostoliams sumažinti. Taigi, reikalavimo teisę turinčios šalys privalo imtis veiksmų minimizuoti nuostolius ir teikti pagrįstus argumentus, kuriais remiantis dalis arba visas krovinys laikomi visiškai prarasti. Ginčyjant reikalaujamo atlyginti nuostolio dydį rekomenduojama, remtis ekspertizės išvadomis, surinktais duomenimis (pvz. pažeista tik išorinė pakuotė) bei spręsti klausimą dėl nuostolio dydžio derybomis. 

Vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai migrantų žalose 

CMR konvencijos 17 str. 2 dalyje nustatyta: 

Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. 

Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo pareiga pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktą tenka vežėjui. Taigi vežėjas yra šalis, kuri turi įrodyti, kad krovinys (ar jo dalis) prarastas ar jis pristatytas pavėluotai dėl 17 straipsnio 2 punktą atitinkančių aplinkybių. 

CMR konvencijos 17 straipsnis nustato, kad vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, praradimą ar pavėluotą pristatymą, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Sistemiškai analizuojant šią nuostatą, darytina išvada, kad įrodinėjimo objektas šiuo atveju yra du savarankiški dalykai: 1) negalėjimas išvengti tam tikrų aplinkybių ir 2) negalėjimas užkirsti kelio tam tikroms žalingoms pasekmėms. Vyraujanti pozicija, kuriai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siūlo pritarti, yra ta, kad vežėjas galėtų būti šiuo pagrindu atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodys, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. (Klaipėdos Apylinkės Teismo 2017-04-21 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. E2-105-769/2017). 

Analizuojant Lietuvos Respublikos teismų praktiką prie tokių aplinkybių gali būti priskiriami gaisrai, force majeure aplinkybės, ginkluotas ar kitokio užpuolimas arba plėšimas, eismo įvykiai, kurių kaltininkai kita šalis. Tačiau Lietuvos Teismų praktikoje CMR konvencijos 17 str. 2 d. aspektu nebuvo nagrinėjami įvykiai susiję su vėžėjo atleidimu nuo atsakomybės, kai krovinys sugadinamas, prarandamas ar pavėluotai pristatomas dėl migrantų patekimo į priekabą su kroviniu. 

Vokietijos teismuose nagrinėtas atvejis, kai transportuojant krovinį iš Vokietijos į Didžiąją Britaniją patikrinimo metu priekaboje buvo aptikti migrantai, kurie buvo išlaipinti Prancūzijos institucijų. Krovinį pristačius gavėjui, buvo nustatyta žala kroviniui. Draudimas atlyginęs žalą Vokietijos teismuose reikalavo žalos atlyginimo iš Lenkijos vežėjo. Nagrinėjamu atveju buvo neginčijama, kad prekės buvo priimtos nepažeistos ir jas sugadino tik įsibrovę pabėgėliai. Tačiau Lenkijos vežėjas buvo atleistas nuo atsakomybės, nes žala atsirado dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Remiantis Vokietijos Aukščiausiojo teismo praktika, neišvengiamumas CMR prasme gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei vežėjas įrodo, kad žalos nebuvo galima išvengti, net jei vežėjas elgėsi kiek įmanoma atsargiai ir pagrįstai. Taigi, vertinama, ar žalos negalėjo išvengti net „idealus vežėjas“. Vertinant įrodymus buvo nustatyta, kad pabėgėliai greičiausiai įlipo į sunkvežimį per dulkių sukeltą blogą matomumą, kai kelionė tarp Kalė greitkelio išvažiavimo ir „Eurotunnel“ turėjo būti sustabdyta, tuo metu migrantams masiškai atakuojant vilkikus bei pjaustant priekabų brezentus. Vairuotojų galimybė užkirsti kelią pabėgėliams nebuvo akivaizdi. Prieš įvažiuodami į „Eurotunnel“, vairuotojai tinkamai sustojo patikrinimo punkte, kur buvo surasti ir išlaipinti migrantai. Šioje byloje lemiamą reikšmę turėjo tai, kad teismas galėjo atmesti kitus būdus, kuriais pabėgėliai galėjo patekti į sunkvežimį t.y. buvo atmestos kitos aplinkybės, kurioms esant migrantai galėjo pateikti į priekabą su kroviniu, todėl buvo laikoma, kad migrantai į priekabą su kroviniu pateko sustojimo prie ,,Eurotunnel“ metu. Remiantis Didžiosios Britanijos pasienio ir imigracijos tarnybų gairėmis, nuo 2013 m. Lenkijos vežėjas savo vairuotojams jau organizavo mokymus, vairuotojai buvo įpareigoti kiekvieną kartą turėti patikrinimo formas sunkvežimyje. Be to, vairuotojai teismui teigė, kad krovinio vežimo metu buvo padaryta trumpa pertrauka skirta vairuotojų pakeitimui, tačiau jos metu buvo rūpintasi, kad niekas nesiartintų prie sunkvežimio. Teismo nuomone, didesnio vežėjo atsakingumo reikalauti būtų nepagrįsta (tokiomis aplinkybėmis daugiau negalėjo būti reikalaujama net ir iš ,,idealaus vežėjo“) todėl yra pagrindas vežėją atleisti nuo atsakomybės .1 

Nors už užsienio teismų precedentai nėra privalomi Lietuvos teismams, tačiau gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač CMR konvencijos taikymo praktikai ir Lietuvoje. 

Vežėjai siekdami išvengti atsakomybės dėl žalos kilusios migrantams patekus į priekabą su kroviniu Lietuvos Respublikos teismuose galėtų pasinaudoti CMR konvencijos 17 str. 2 d., įrodydami: 

1. Migrantai į priekabą su kroviniu pateko aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti ir išvengti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp aplinkybių ir žalos.
2. Vežėjas padarė viską, ką turėjo padaryti ypač atsargus, rūpestingas, protingas ir sąžiningas vežėjas (pvz. vairuotojams reguliariai vedami mokymai, pildomas Didžiosios Britanijos institucijų sąrašas, buvo laikomasi atsakingų institucijų išleistų gairių, vairuotojai užtikrino krovinio saugumą, vykdė krovinio ir transporto patikrinimus kiekvieno sustojimo metu).
3. Krovinys buvo prarastas ar sugadintas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė. 

Taigi, krovinių transportavimo paslaugų sektorius privalo prisitaikyti prie esamos situacijos Europoje ir imtis papildomų prevencinių priemonių bei ieškoti naujų būdų siekiant užtikrinti krovinio saugumą bei nustačius aplinkybes pasinaudoti atsakomybės panaikinimo pagrindais nustatytais CMR konvencijoje.

Straipsnį parengė: Justina Rumšaitė