Žmogaus gyvybė ir sveikata yra laikoma didžiausia vertybe, tačiau eismo įvykio metu dažnai patiriama ne tik žala turtui, bet kartu ir neturtinė žala asmeniui dalyvavusiam eismo įvykyje dėl kurio šis asmuo nėra kaltas. Tačiau pabrėžtina, jog jau nuo 2001 06 30 Lietuvoje galioja “Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“ (toliau TPVCA privalomojo draudimo įsta), kuris numatė transporto priemonės valdytojui drausti transporto priemonę.

Aktualią neturtinės žalos sąvoką galime lengvai atrasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatose, kurios numato, jog:

1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Jau pirmoji TPVCA draudimo įstatymo laidos 2 straipsnio 18 dalis apibrėžė, jog “Autoavarijos metu padaryta žala asmeniui – žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.“ Taip numatant galimybę reikalauti  žalą dėl minėtų aplinkybių neskirstant žalos į turtinę ir neturtinę, tačiau nustatant privalomąją 30 000 litų asmeniui draudiminę sumą.

TPVCA privalomojo draudimo įstatymas iki 2018 10 30 nustatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. sudaro 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tačiau nuo 2018 11 01 su nauja TPVCA privalomo draudimo įstatymo redakcija neturtinės žalos dydis buvo įtrauktas į bendrą žalos asmeniui apimtį, taip netaikant ribojimų šios rūšies žalai ir nebeskirstant patirtinos žalos rūšių.

Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 str. 2 d. numato, jog “jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą“, tačiau su nauju reguliavimu ši nuostata netenka prasmes TPVCA privalomojo draudimo ir eismo įvykių žalos vertinimo apimtyje.

Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš svarbiausių neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijų yra įvykio pasekmės asmeniui. Analizuojant minėto straipsnio dalį būtina vertinti ar šios pasėkmės susijusios su sveikatos pakenkimo mastu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kančiomis nuo fizinio skausmo žalojimo metu ar po jo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos buklės ateityje, jeigu jos susiję su ateities atstatomosiomis procedūromis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, kitomis specialiomis procedūromis ir kt.), tai laikitina esminėmis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Vertinant žalos dydį taip pat būtina atsižvelgti ir į  neturtinę žalą padariusio asmens kaltė mastą – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį mažinti.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad teismai sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, turi atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, vadovautis konkrečioje teismo nutartyje suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Lietuvos aukščiausiasis teismas taip pat pasisako, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjus eismo įvykyje, kai nukentėjusiajam padaromi nesunkūs sveikatos sutrikimai, būtina atsižvelgti į teismų praktikoje taikytus neturtinės žalos dydžius ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose.

1. 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas);
2. 2K-44/2008 (10000 Lt – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai);
3. 2K-68/2008 (40000 Lt – dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių);
4. 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas);
5. 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis);
6.  2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais);
7. 2K-64/2009 (11726,40 Lt – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas);
8. 2K-111/2009 (7000 Lt – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas);
9. 2K-129/2009 (4000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas);
10. 2K-179/2009 (9726,40 Lt – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę);
11. 2K-207/2009 (4000 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide);
12. 2K-386/2009 (20000 Lt – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis);
13. 2K-401/2009 (3740 Lt – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas);
14. 2K-168/2010 (8000 Lt – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius);
15. 2K-200/2010 (10000 Lt – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų);
16. 2K-215/2010 (6726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas);
17. 2K-277/2010 (5820 Lt – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus);
18. 2K-280/2010 (10000 Lt – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas);
19. 2K-288/2010 (11726 Lt – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose);
20. 2K-97/2012 (3000 Lt – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9 – ojo šonkaulio lūžimu);
21. 2K-548/2012 (9165 Lt – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai);
22. 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai);
23. 2K-288-511/2015 (10 000 Lt – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusės).

Būtina apžvelgti keletą pavyzdžių dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjus eismo įvykyje (neturtinės žalos), kai nukentėjusiajam padaromi sunkūs sveikatos sutrikimai.

1. Nr. 2K-50/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas galvos sumušimas su ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės pamato lūžimu dešinės vidurinės daubos srityje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, priteista 20000 Lt;
2. Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą, eismo įvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė, priteista 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
3. Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo, priteista 50000 Lt;
4. Nr. 2K-351/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklelio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas, ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata, priteista 20000 Lt;
5. Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio imobilizacijos, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka – koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis, priteista 10000 Lt;
6. Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jam buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki šiol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiškai svarbios funkcijos, jis yra komos būsenos, iki šiol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiškios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista 120000 Lt, o šioje byloje taip pat sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai plyšo blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumušimas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, šonkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyšimas, įvairūs odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, išgyveno fizinį skausmą, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normalią visiems prieinamą visuomeninę veiklą, dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki šiol, priteista 100000 Lt (tiesa, ne tik dėl sužalojimų, tačiau ir dėl nukentėjusio mažamečio sūnaus, jo neaiškios gyvenimo perspektyvos).
7. Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta galvos srities muštinė žaizda, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, atviri dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimai, nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, priteista 80000 Lt.
8. Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta: kairės pusės dubens sparno, abiejų kairio gaktikaulio šakų, kairės gūžduobės lūžimai, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, šlaunikaulio pergumburinis lūžimas bei skeveldrinis diafizės lūžimas, kairės blauzdos kaulų dvigubas skeveldrinis lūžimas, plaučių, širdies, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose klubinėse srityse, šokas, patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 20000 Lt.
9. Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas atviras dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dėl ko susidarė kelio sąnario kontraktūra, sąlygojanti labai žymų judesių apribojimą, nukentėjusioji prarado 30 procentų bendro darbingumo, ilgą laiką gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, nuolat vartojo vaistus ir dėl šios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, ilgą laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista 30000 Lt. Beje, šioje byloje teismai rizikingą nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumą ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį.
10. Nr. 2K-114/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios šlaunies amputacija, priteista 60000 Lt.
11. Nr. 2K-576/2014 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muštinės žaizdos kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, priteista 17400 Lt.
12. Nr. 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai padaryta muštinė žaizda kairiame skruoste, plėštinė žaizda viršugalvio-kaktos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, potrauminis sindromas, dėl kurio jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8688,60 Eur.

Patyrus turtinės žalos, teisingo žalos atlyginimo idėja nekelia didelių neaiškumų – patirta turtinė žala turi būti pagrįsta dokumentais. Taigi tuo atveju būtina saugoti viską, kas įrodytų asmens patirtą turtinę žalą.

Pabrėžtina, jog nuo 2018 11 01 įsigaliojus atnaujintam reguliavimui buvo priimtos rekomendacijos draudikams “Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“, kurių pagrindu numatomi neturtinės žalos dydžio nustatomo orientacinius dydžius draudikams. Pabrėžtina, jog nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir kitokį ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes).

Vadovaujantis šių rekomendacijų 4 dalimi orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui nustatomas taip:

4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA);

4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį:

4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;

4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA;

4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA;

4.2.4. virš 6 mėnesių – iki 8 MMA;

4.3. esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA.

Pagal 5 rekomendacijų punktą numatoma, jog rekomendacijų 4 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas:

5.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų darbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 25 procentais;

5.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, – 50 procentų;

5.3. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75–100 procentų darbingumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kai nustatytas didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių lygis, – 100 procentų.

6. Mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA.