Taigi aptarus situaciją, jog dabartinėje vežimo teisinėje aplinkoje neturime vieningo galiojančio tarptautinio krovinių transportavimo multimodaliniais būdais reguliavimo, kuris tinkamai apibrėžtų vežimo sąlygas bei atsakomybės režimą, o vienarūšis reguliavimas yra fragmentuotas, vertinant multimodalinių pervežimų reguliavimą, esame priversti vertinti kiekvieną atitinkamą multimodalinio pervežimo metu prarasto ar sugadinto krovinio reguliavimo problemą individualiai.

Pateikiame schema pagal kurią galima spręsti apie teisinio režimo galiojimą vertinant kiekvieną individualią situaciją atskirai kai krovinys sugadintas ar prarastas tarptautinio pervežimo metu:

Taigi aiškinant schemą galima teigti, jog prarasto ar apgadinto krovinio, transportuoto multimodaliniu būdu, savininko nuostolių kompensavimo mastas bei vežėjo atsakomybės režimas lokalizuotos žalos atveju yra tiesiogiai priklausomas nuo pasirinktų pervežimo būdų, o patirtų nuostolių kompensacijos dydis nustatomas pagal vienarūšių pervežimų reguliavimą, taip krovinio savininko nuostoliai gali būti padengti tik iš dalies dėl ženkliai skirtingų atsakomybės reguliavimo ribų:

Tačiau nelokalizuotos žalos atvejais taikomos nevienarūšės taisyklės, kurių šaltiniu gali būti tiek nacionalinė teisė arba regioninis reguliavimas (aptarta straipsnyje “Multimodalinių vežimų operatoriaus atsakomybės aspektai“), tiek vienarūšio transportavimo reguliavimas (aptarta straipsnyje “Multimodalinių pervežimų vežėjo (operatoriaus) atsakomybės aspektai vienarūšių pervežimų reguliavime“), taip nesukuriant vienodų pagrindų krovinio savininko teisei į visišką nuostolių atlyginimą. Pabrėžtina, jog nelokalizuotos žalos atveju, negalint tiesiogiai taikyti tarptautinio reguliavimo (šalims atskirai nesusitarus, nes įpareigojantis režimas teisiškai nėra priimtas), taikomos nacionalinio reguliavimo taisyklės, o nesant aktualaus nacionalinio reglamentavimo nuostatų dėl multimodalinio pervežimų vežėjo atsakomybės ir pripažįstant tinklo atsakomybės sistemos prioritetą būtina kompensuojant krovinio savininko nuostolius atsakomybės taisyklių spragų užpildymui pasitelkti galimus analogijos taikymo variantus: taikant teisės aiškinimo lyginamąjį metodą atsižvelgti į užsienio teisės institutus renkantis taikyti olandiškąjį (prioretizuojantį krovinio savininko interesus) arba vokiškąjį (nustatantį vienodą režimą) modelius. Kitu atveju, pripažįstant, jog multimodalinio pervežimo sutartis yra tapati krovinio vežimo sutarčiai, galima taikyti bendruosius solidarios atsakomybės ir proporcingumo principus, vertinant visų taikytų vienarūšių pervežimų specifiką bei ryšį. Taip pat, vienas iš praktikoje matomų variantų situacijos sprendimui gali būti ir faktas, jog pripažinus multimodalinio krovinio vežimo sutartį sui generis (savaime atskirą) atsiranda teorinė galimybė taikyti neapribotą multimodalinio vežėjo atsakomybę, ir taip įgyvendinti krovinio savininko teisę į visišką nuostolių atlyginimą.