Mediacija verslo ginčuose

Kiekvienas verslo subjektas žino, jog teisinis ginčas ir bylinėjimasis nėra priimtiniausia opcija spręsti santykius, o žymiai paprasčiau rasti sprendimus, kuriuose abi šalys gali rasti efektyvų sprendimą kebliose situacijose. Taigi sprendžiant ginčus pravartu, jog juos moderuotų trečiasis nepriklausomas asmuo, kuris galėtų padėti pasiekti taikų ginčo sprendimo būdą bei taip leistų greičiau, efektyviau bei pigiau išspręsti nesutarimus.

Pabrėžtina, jog mediacija gali būti skirstoma į teisminę, kuri vykdoma teismo procesuose iškėlus bylą, ir neteisminę mediaciją, kuri vykdoma savanoriškai pačioms šalims renkantis derybininką be ginčo teisme, tačiau straipsnyje aptarsime teisminės mediacijos pagrindus bei aspektus.

Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams (civilinių ginčų taikinimo tarpininkams)). Teisminės mediacijos paskirtis yra užtikrinti konstruktyvų ginčo šalių dialogą ir derybų pažangą, siekiant kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis išspręsti teismui perduotą ginčą ir išsaugoti santykių tarp ginčo šalių tęstinumą bei informacijos konfidencialumą. Savaime Lietuvoje už teisminės mediacijos procedūras atsakingi teismo mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie įrodę turimas kompetencijas po posėdžio teismų administracijoje yra įtraukti į oficialų teismo mediatorių sąrašą. Būtina pripažinti, jog mediacijos procedūros galimos visuose bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvoje.

Teismų administracija pateikia trumpą video reportažą apie teisminės mediacijos procesą:

Kadangi savaime teisminė mediacija mažina teismų apkrautumą bei efektyvina bylų sprendimo procedūras, taigi skatinant šios priemonės pasirinkimą pabrėžtina, jog ši  paslauga yra nemokama bei teikiama per teismų sistemą. Kaip minėta, pasirinkus ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, sutaupoma nemažai laiko ir pastangų, kurie eikvojami bylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.  Teisminei mediacijai gali būti perduodamas tik toks civilinis ginčas, dėl kurio įstatymai leidžia ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Taip pat teisminei mediacijai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų

Sprendžiant ginčą šiuo būdu, galima kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus, galimas bylos šalių gerų santykių ir abipusės pagarbos atkūrimas. Teisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Pabrėžtina, jog ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis.

Ginčas perduodamas teisminei mediacijai civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina ginčo šalims teisminės mediacijos proceso esmę, yra abiejų ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą teisminei mediacijai bei teismo mediatoriaus sutikimas. Mediatoriaus skyrimo ir pakeitimo klausimus sprendžia teisėjas (teisėjų kolegija). Prireikus gali būti skiriami keli mediatoriai. Skiriant mediatorių įvertinama šalių nuomonė, pareikšta prašant arba sutinkant ginčą perduoti teisminei mediacijai.

Teisminės mediacijos procese ginčo šalys dalyvauja pačios, taip pat gali dalyvauti jų atstovai. Ginčo šalių prašymu arba susitarimu, teismo mediatoriaus sprendimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti civilinėje byloje dalyvaujantys ar nedalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas galėtų padėti išspręsti ginčą. Teisminės mediacijos procedūros nėra protokoluojamos ir mediacijos procese pateikti įrodymai arba pareiškimai negali būti pateikti teismui esant tolesniam procesui nagrinėjant bylą.

Teisminės mediacijos vykdymo principai

Detaliau apibrėžiant mediacijos proceso pagrindus vadovaujantis “Lietuvos Teismų Tarybos nutarimu dėl teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo (2014 m. rugsėjo 26 d. Nr. 13P-122-(7.1.2))“ pabrėžtina, jog: “Teisminės mediacijos procedūra turi užtikrinti teisminės mediacijos proceso efektyvumą, operatyvumą, sąžiningumą ir ginčo šalių lygiateisiškumą“. Teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiais principais:

  • Ginčo šalių savanoriškumo principu – teisminės mediacijos procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutikus dalyvauti. Prieš perduodant ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, ginčo šalims turi būti suteikiama išsami informacija apie teisminės mediacijos procesą: ginčo šalių teises ir pareigas, teisminės mediacijos proceso turinį, ginčo šalių priimamo sprendimo teisines pasekmes. Nė vienai ginčo šaliai negali būti daromas neteisėtas poveikis (prievarta, psichologinis spaudimas ar pan.) siekiant, kad ji pasirinktų teisminės mediacijos procesą ar dalyvautų jame.
  • Konfidencialumo principu – tiek ginčo šalys ir kiti teismo mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek teismo mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, išskyrus įstatymuose ir šių Taisyklių 30 punkte numatytus atvejus. Teismo mediatorius negali būti kviečiamas liudyti apie aplinkybes, kurias jis sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu. Jis gali tik patvirtinti, ar ginčo šalys dalyvavo teismo mediacijos procese, ar susitarimas buvo pasiektas.
  • Abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo principu – teisminės mediacijos procesas grindžiamas jame dalyvaujančių asmenų tarpusavio pagarba, susilaikymu nuo kitą asmenį įžeidžiančių, jį žeminančių veiksmų bei žodžių.
  • Teismo mediatoriaus nešališkumo, neutralumo principu – teismo mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Teismo mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti teisminę mediaciją arba tęsti pradėtą teisminę mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų teisminę mediaciją, o teismo mediatorius yra tikras, kad galės pradėti ir (ar) tęsti teisminės mediacijos procesą nešališkai ir nėra šių Taisyklių 13 punkte nurodytų aplinkybių.
  • Kooperavimosi principu – ginčo šalys teisminės mediacijos metu turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismo mediatoriumi.
  • Teismo mediatoriaus kvalifikuotos veiklos principu – teismo mediatoriai turi būti tinkamai pasirengę, kompetentingi, veikti efektyviai ir laikytis teismo mediatoriams taikomų veiklos standartų.
  • Sąžiningumo principu – tiek pačios ginčo šalys, tiek teismo mediatorius turi elgtis taip, kad teisminė mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės.

Teisiminės mediacijos procesas

Paskirtam teismo mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su civiline byla arba gali būti pasirašytinai perduodama civilinė byla. Kai teismo mediatoriumi civilinėje byloje yra paskirtas teisėjas ar teisėjo padėjėjas, jam civilinė byla teisminės mediacijos laikotarpiui perduodama per to teismo, kuriame dirba teisėjas ar teisėjo padėjėjas, raštinę. Kai teismo mediatoriumi paskirtas ne teismo darbuotojas, jam civilinė byla teisminės mediacijos laikotarpiui perduodama teismo, kuriame nagrinėjama civilinė byla, raštinėje.

Toliau teismo mediatorius, suderinęs su šalimis, nustato teisminės mediacijos proceso eigą. Teisminės mediacijos procesas gali vykti teismo patalpose arba kitoje teismo mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Būtina pabrėžti, jog proceso metu ginčo šalių ir teismo mediatoriaus bendru sutarimu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Teisminės mediacijos metu ginčo šalys dalyvauja pačios, taip pat gali dalyvauti jų atstovai. Ginčo šalių prašymu arba susitarimu, teismo mediatoriaus sprendimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti civilinėje byloje dalyvaujantys ar nedalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas galėtų padėti išspręsti ginčą. Teisminės mediacijos metu teismo mediatorius turi siekti išsiaiškinti ginčo šalių interesus. Teismo mediatorius gali teikti pasiūlymus, kaip išspręsti ginčą, gali diskutuoti su ginčo šalimis dėl ginčo šalių teisinių ir faktinių argumentų. Teismo mediatorius gali išklausyti ginčo šalis atskirai, jeigu nusprendžia, kad tai bus naudinga ginčo šalių taikiam susitarimui pasiekti. Teisminės mediacijos metu ginčo šalys turi teisę teikti įrodymus. Visi ginčo šalių teisminės mediacijos metu pateikti įrodymai nepridedami prie civilinės bylos ir grąžinami įrodymus pateikusioms ginčo šalims. Mediacijos procesas nėra protokoluojamas ir nėra daromas garso įrašas. Būtina pabrėžti, jog ginčo šalys turi teisę bet kada pasitraukti iš teisminės mediacijos proceso. Pasitraukimo priežasčių nurodyti neprivaloma. Tai neužkerta kelio pakartotinai skirti teisminę mediaciją.

Teisiminės mediacijos proceso pabaiga

Teisminės mediacijos procesas baigiamas:

  • teisminės mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą ir ginčo šalims pasirašius taikos sutartį;
  • ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso;
  • pasibaigus teismo nutartyje nustatytam teisminės mediacijos terminui;
  • teismo mediatoriui nutraukus teisminės mediacijos procesą tais atvejais, kai taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, teismo mediatoriaus manymu, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jei teismo mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant teisminę mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai.

Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį, ją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tvirtina civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas. Jeigu mediaciją vykdo pats civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis turi teisę patvirtinti ir byloje ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.

Su teismine mediacija susijusios informacijos konfidencialumas

Išskyrus taisyklėse nurodytus išskirtinius atvejus, ginčo šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams civilinėse bylose:

  • kitos ginčo šalies tiesiogiai (ne per teismą) pateikto pasiūlymo perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai ir aplinkybių, kad kita ginčo šalis buvo linkusi priimti pasiūlymą dalyvauti teisminės mediacijos procedūroje;
  • teisminės mediacijos metu kitos ginčo šalies pateiktos nuomonės ir pasiūlymų dėl galimo ginčo išsprendimo;
  • teisminės mediacijos metu kitos ginčo šalies pateiktų pareiškimų ir pripažinimų;
  • teismo mediatoriaus pasiūlymų, kaip išspręsti ginčą;
  • aplinkybių, kad ginčo šalis parodė polinkį priimti teismo mediatoriaus arba kitos ginčo šalies pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą;
  • dokumentų, kurie buvo paruošti vien teisminės mediacijos tikslais.

Teismo mediacijos procese dalyvavę asmenys privalo saugoti informacijos paslaptį ir neatskleisti jos civilinę bylą nagrinėjančiam teismui bei kitiems asmenims.

Vadovaujantis taisyklėmis pripažįstama, jog leistinais įrodymais, kuriems netaikomi aukščiau išreikšti ribojimai, galima laikyti:

  • tik tokia, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti teisminės mediacijos metu sudarytą taikos sutartį;
  • jeigu abi ginčo šalys su tuo sutiko;
  • jei informacijos neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalai fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsirasti).
  • Įrodymai, šalies gauti ne teisminės mediacijos metu, netampa neleistinais įrodymais vien dėl to, jog jie buvo panaudoti ar jais buvo remiamasi teisminės mediacijos metu.

Mediacijos procesų vykdymo Lietuvoje statistika

Vertinant teisminės mediacijos komisijos pateikiamą veiklos statistiką būtina pabrėžti, jog 2017 m. teisminei mediacijai perduota 540 civilinių ginčų (2016 m. – 313, 2015 m. – 123; 2014 m. – 53, 2013 m. – 37, 2012 m. – 17), t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2016 m. Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys, kuriose šalys susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo šalys, kurios pasinaudoja galimybe teismui perduotą ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, gali pagrįstai tikėtis, kad pavyks susitarti taikiai bei civilinis ginčas bus išspręstas kur kas greičiau, bus patirta mažiau ginčo sprendimo išlaidų, tarp šalių pavyks atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką.

Inicijuotų teisminės mediacijos procesų civilinėse bylose rezultatai:

  • 2017 m. pabaigtų teisminės mediacijos procesų skaičius – 519 (2016 m. – 275).
  • pasirašyta taikos sutarčių: 230 (2016 m. – 114, 2015 m. – 39; 2014 m. – 12, 2013 m. – 2, 2012 m. – 4);
  • nutraukta teisminės mediacijos procesų: 289 (2016 m. – 161, 2015 m. – 56, 2014 m.
    – 40, 2013 m. – 30, 2012 m. – 13).

Mediacijos nr.1

Taigi apibendrinant galima teigti, jog sprendžiant iškylančius ginčus šalims visada būtina ieškoti alternatyvių ginčų sprendimų būdų siekiant surasti palankiausią taikų sprendimą, o teisminė mediaciją gali būti vienas iš galimų būdų surasti efektyviausią sprendimą ginčuose, taip sutaupant laiko bei skiriamų lėšų kiekį. Nors teisminė mediacija ir taikinimo procesas savaime Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, šią priemonę taikant plačiu mastu, tačiau teisminės mediacija gali išties būti paprasčiausias būdas jūsų situacijų sprendimui, taigi skatiname pasinaudoti suteikiama galimybe ieškoti bendro sutarimo tarp ginčo šalių.

Detales teisminės mediacijos taisykles, kuriomis remiantis rengėme straipsnį galite rasti čia – teisminės mediacijos taisyklės.

Teisminės mediacijos komisijos pateikiamą statistiką rasite čia – veiklos statistiką.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s