Būtina pabrėžti, jog iš visų INCOTERMS sąlygų tik dvi Incoterms taisyklės (CIF, CIP) ekspresyviai kalba apie krovinio draudimą, kuriuo turi pasirūpinti ir apmokėti krovinio pardavėjas. Kitų taisyklių apimtyje šalys pačios prisiima komercinio sprendimo riziką ar drausti krovinį visai arba daliai krovinio vežimo maršruto, kurioje krovinio praradimo ar sugadinimo rizika tenka pačiam krovinio pirkėjui. Praktikoje gali būti sunku tiksliai identifikuoti atitinkamus taškus pervežimuose, kur žala galimai atsiranda (nelokalizuotos žalos atvejai dažnai atsirandantys multimodalinių pervežimų metu). Taigi nors rizika, formaliai vadovaujantis INCOTERMS sąlygomis, gali būti perkelta iš pardavėjo į pirkėjo apimtį pervežimo metu, tačiau realioje aplinkoje tinkamiausiu sprendimu pasirodo esą draudimo apsauga galiojanti “nuo sandėlio iki sandėlio“ principu.

Ankstesniame straipsnyje buvo aptarti INCOTERMS pardavimų sąlygų krovinio praradimo arba sugadinimo rizikos perėjimo momentai:

Taigi detaliau kalbant apie CIP ir CIF sąlygas pabrėžtina, jog:

CIF (Incoterms 2010) kaina, draudimas ir frachtas (…….. paskirties uosto pavadinimas),

CIF (Incoterms 2010) Cost, insurance and freight (…………. named port of destination).

Šios pristatymo sąlygos taikomos jūrų ir vidaus vandenų transportui.

Šiuo atveju pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CFR pristatymo sąlygas, tačiau pardavėjas nurodytas sąlygas papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo gabenimo metu rizikos;

CIP (Incoterms 2010) pervežimas (transportavimas) ir draudimas apmokėtas iki (………….. paskirties vietos pavadinimas),

CIP (Incoterms 2010) Carriage and insurance paid to (…………. named place of destination).

Šios pristatymo sąlygos taikomos visoms transporto rūšims.

Šiuo atveju pardavėjo įsipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CPT pristatymo sąlygas, tačiau jis pagal nurodytas sąlygas papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo gabenimo metu rizikos.

---

Taigi būtina įvertinti faktą, jog draudiminės apsaugos lygis, kuris yra reikalaujamas pagal CIP ir CIF Incoterms taisykles yra minimalus ir taip gali nebūtinai patenkinti pirkėjo reikalavimus. Pagal šias taisykles garantuojant minimalią apsaugą krovinį galima drausti kituose straipsniuose aptartose Institute Cargo Clauses C sąlygomis, kurios savaime garantuoja apsauga tik nuo išvardintų rizikų, o taip pat išskiria tokias sąlygas, kurios suteikia apsauga nuo karo, streiko ar riaušių padarytų nuostolių ir kurie gali būti aktualus pirkėjui.

Tačiau visi krovinio draudimai savaime dažniausiai išskiria iš apsaugos netiesioginius (pasekminius) nuostolius pvz. nepristačius žaliavos krovinio, pirkėjas praleidžia sutartinį terminą produkto pagaminimui arba praleidžia pardavimo sezoną. Tačiau tokie nuostoliai visgi atskiru susitarimu su draudiku gali būti įtraukti į draudimo apsaugos susitarimą. Prabrėžtina, jog tokiu būdu daugelis išskirtiniu rizikų gali būti papildomai įtrauktos į draudimo apsaugos mąstą, o taip pat papildomas rizikas, kurios savaime neaptartos ICC sąlygose, numatant jas, turėtumėte įvertinti bei aptarus įtraukti į pirkimo-pardavimo sąlygų apimtį.

tačiau taikant standartines CIP ir CIF sąlygas būtina atsižvelgti:

• Vežėjui perėmus krovinį į savo dispoziciją pirkėjas perima visą riziką ir įvykus įvykiui turėtų spręsti reikalus su draudimo kompanija pats taip siekdamas atgauti patiriamus nuostolius. Tačiau krovinio pardavėjui esant atsakingam už krovinio draudimą šis draudimas turi būti tinkamas suderintas ir įformintas, kad krovinio pirkėjui nekiltų papildomų problemų sprendžiant susidarančias situacijas.
• Kai kurie pardavėjai turi pasaulines programas, kurios įtraukia krovinių draudimo apsaugas, kurios įtraukia visus krovinius. Tokios programos dažnai sukelia papildomų praktinių problemų taikant pavyzdžiui CIP sąlygas. (Kaip vieno krovinio draudimas gali būti įvertintas ir kaip garantuojama krovinio pirkėjo teisė tinkamai pareikšti pretenzijas dėl galimo įvykio?)
• Kai kurie krovinio pardavėjai dėl globalių draudimo programų sudaro sunkias sąlygas krovinio pirkėjui reikalauti nuostolių iš pirkėjo draudiko, todėl tokios sąlygos gali sukelti papildomų rūpesčių santykio šalims. Tokiais atvejais dažnai pardavėjas pats prisiima pareiga organizuoti žalos atlyginimo procedūras ir taip perima teisę į tolesnį reikalavimą pardavėjo draudiko atžvilgiu pagal galiojančią ilgalaikę krovinių draudimo apsaugos sutartį.

INCOTERMS 2020 kol kas nėra patvirtintos, tačiau tarptautinio reguliavimo aplinkoje skelbiama, jog į naująsias taisykles siūloma įtraukti “CNI“ (Cost and Insurance) terminą (kuris tiesiogiai susiję su krovinio praradimo rizikos perkėlimu draudikui), nes šios taisyklės jau buvo teiktos ir priimant Incoterms 2010 versiją.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas