INCOTERMS pardavimo sąlygos ir jų vystymosi genezė

Šiandieniniame transporto ir prekybos tinklai yra tampriai susiję. Savaime prekyba glaudžiai susijusi su finansais (nuvežti kuo pigiau, kuo greičiau), todėl ji diktuoja transporto plėtros sąlygas ir poreikį.

1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce) (toliau – ICC), norėdami unifikuoti ir aiškiai aprašyti prekybos terminus, išleido tarptautinės prekybos sąlygų rinkinį INCOTERMS, kuris dažnai dar vadinamas “pristatymo sąlygomis“. „Incoterms“ (angl. international commerce terms) – tai Tarptautinių prekybos rūmų nustatytos tarptautinių pardavimo sutarčių (kontraktų) sąlygos, reglamentuojančios pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimus ir atsakomybę už prekių pristatymą, prekes lydinčių dokumentų ir informacijos pateikimą, eksporto, importo ir atitinkamais atvejais muitinės formalumų sutvarkymą bei rizikos ir išlaidų, susijusių su prekių gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu, pasiskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pristatymo sąlygos „Incoterms“ suskirstytos į 4 grupes. Šios sąlygos žymimos trijų raidžių santrumpomis, kuriose pirmoji raidė žymi grupę, o kitos dvi – pagrindines atitinkamų pristatymo sąlygų charakteristikas.

E grupė – reguliuoja tik pareigą išsiųsti arba pateikti, F grupė – reglamentuoja pagrindinio pervežimo (transportavimo) sąlygas, tačiau jų pardavėjo sąskaita neapmokant, C grupė – reguliuoja pagrindinio pervežimo (transportavimo) sąlygas, šias paslaugas parduodant apmokant, D grupė – reguliuoja visas sąlygas iki pat pristatymo jas apmokant ir vykdant pardavėjo sąskaita.

Šios taisyklės buvo taisytos 1953, 1967, 1976, 1980, 1990, 2000 ir 2010 metais, o naujausias leidimas turėtų būti pavadintas INCOTERMS 2020. Nors INCOTERMS 2020 nurodyta data suponuoja vėlesnę šių taisyklių išleidimo datą, tačiau Tarptautiniai prekybos rūmai teigia, jog jomis vadovautis bus galima jau nuo 2019 metų vidurio, nors faktinis įsigaliojimas nustatytas 2020 arba net 2021.

Poreikis suvienodinti prekių pristatymo (tiekimo) sąlygas atsirado dėl daugelio priežasčių. Kaip jau minėta, augant prekybai su užsienio šalimis, daugėjo ir tarptautinių sandorių, kartu daugėjo nesusipratimų ir ginčų dėl to, kas turi sumokėti už gabenimą ar jo dalį. Tokį nesusikalbėjimą daugiausia lėmė skirtingos prekybos tradicijos, per amžius susiklosčiusios skirtingose šalyse.
Vėlesniais metais prasidėjusi spartesnė pasaulio globalizacija tik dar labiau paspartino INCOTERMS taisyklių naudojimą tarptautinėje prekyboje. Jos padeda išvengti skirtingo pristatymo sąlygų interpretavimo, todėl leidžia sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kuriuos anksčiau prarasdavo eksportuotojai ir importuotojai.

Sąlygų evoliucija:

1923: Pirmieji ICC bandymai tirti galimybes suvienodinti prekybos taisykles

Po ICC sukūrimo 1919 buvo imtasi pirmųjų iniciatyvų pagyvinti ir palengvinti tarptautinę prekybą, kuri buvo nualinta pirmojo pasaulinio karo negandų. 1919 metais buvo pradėta pirmoji ICC iniciatyva tiksliai išsiaiškinti ir suprasti pardavimo ir pristatymo šalių iki tol naudojamus skirtingus ir neunifikuotus pardavimo terminus bei sąlygas. Tai buvo padaryta tiriant 6 dažniausiai naudojamus pardavimo terminus 13 valstybių, o rezultatai ir skirtumai suprantant jas pirma kartą buvo paskelbti 1923 metais.

1928: Patobulintas supratimas

Ištirti skirtingai taikomų taisyklių nevienodumus, kurie buvo identifikuoti pirmuoju tyrimu buvo imtasi analizuoti taisyklių vertinimo praplečiant tyrimo lauką nuo 13 iki 30 valstybių.

1936: Pasaulinės gairės tarptautiniai prekybai

Remiantis ankstesniais atliktais tyrimais buvo išleista pirmoji INCOTERMS laida, kuri įtraukė tokias sąlygas kaip FAS, FOB, C&F, CIF, Ex ship (laive) ir Ex Quay (iškrovus krantinėje).

1953: Pervežimų geležinkeliais pakilimas

Dėl antrojo pasaulinio karo reikalingi INCOTERMS sąlygų pakeitimai buvo sustabdyti ir nebuvo nagrinėti vėl iki pat penktojo dešimtmečio pabaigos. Antroji INCOTERMS laida 1953 įtraukė tris naujus terminus, kurie buvo pirma karta skirti transportavimui ne vandens transportu – DCP (Delivered Costs Paid), FOR (Free on Rail) and FOT (Free on Truck).

1967: Nesusipratimų šalinimas

ICC išleido trečiąją laidą INCOTERMS taisyklių pakeitimo, kurios ištaisė interpretavimo spragas bei pridėjo dar du naujus terminus – pristatymas pasienyje (DAF) ir  pristatymas iki (DDP).

1974: Pasiekimai oro pervežimuose

Padidėjęs oro transporto naudojimas pervežimams atlikti priverti papildyti galiojančias INCOTERMS sąlygas nauju leidimu. Šis leidimas įtraukė naują sąlygą – FOB oro uostas (Free on Board Airport).

1980: Konteinerizacijos revoliucija

Su padidėjusia logistika konteineriais atsirado poreikis praplėsti INCOTERMS sąlygas įtraukiant sąlygą FRC (Free Carrier…Named at Point), kurios nustatė, jog krovinys nepriimamas tiesiogiai prie laivo, o nurodytoje kranto vietoje, tokioje kaip konteinerių saugojimo aikštelėje.

1990: Užbaigtas ir supaprastintas sąvadas

Penktoji INCOTERMS versija supaprastino Free Carrier sąlygas, panaikinant nuorodas į atitinkamo transporto naudojimą (pavyzdžiui, FOR; Free on Rail, FOT; Free on Truck, and FOB Airport; Free on Board Airport). Taigi buvo nutarta, jog tokiais atvejais pakankama naudoti bendrąjį terminą FCA (Free Carrier…at Named Point).

2000: Pataisytos muitines procedūrų pareigos

Muitinės procedūrų klausimas buvo išspręstas papildžius sąvadą taisyklių FAS ir DEQ sąlygas, kad šios sąlygos išspręstų atsirandančias problemas tarp muitinės institucijų, atsirandančių dėl nurodyto eksportuotojo ir importuotojo problematikos.

2010: Šiuolaikinės prekybos aplinkos atspindžiai

INCOTERMS 2010 yra kol kas naujausia ir galiojanti taisyklių suvestinė. Ši versija konsolidavo D šeimos taisykles, panaikinant DAF (Delivered at Frontier), DES (Delivered Ex Ship), DEQ (Delivered Ex Quay) ir DDU (Delivered Duty Unpaid) taisykles bei pridedant DAT (Delivered at Terminal) ir DAP (Delivered at Place) terminus. Kiti pakeitimai įtraukia didesnes pareigas pirkėjui ir pardavėjui bendradarbiauti dalinantis informacija bei pakeitimus derinant pastovius pardavimus.

2020: Naujausia taisyklių karta

Taigi INCOTERMS 2020 kol kas nėra patvirtintos, tačiau tarptautinio reguliavimo aplinkoje skelbiama, jog į naująsias taisykles siūloma įtraukti keletą naujų terminų, tokių kaip “CNI“ (Cost and Insurance). Šis pasiūlymas realus, nes šios taisyklės buvo teiktos jau ir Incoterms 2010 versijai, tačiau dauguma rengėjų nesutiko. Teigiama, jog pateikti siūlymai ir dėl “D“ grupės terminų pakeitimų, kurie numatytų, jog DDP sąlygos būtų išskirtos į dvi naujas sąlygas – DTP and DPP, kurios reikštų “Delivered at Terminal Paid“ ir “Delivered at Place Paid“. Tokiu būdu turėtume pristatymą į terminalą be muitinės procedūrų  (DAT) arba su jomis (DTP), ir pristatymą į nustatytą vietą su muitinės procedūromis (DAP) arba be jų (DPP). Taip pat siūloma keisti arba išvis naikinti FAS sąlygą, kurios šiuo metu užima vietą tarp FCA ir FOB. FAS taisyklės turi savo ribojimų, kurie netinkami tam tikriems pervežimams vykdyti, tokiems kaip laivas vėluoja ir krovinys lieka terminale, taip sutrikdant procedūras. Jei laivas pajudėtų pagal grafiką tuo būdų jis išvyktų be krovinio. Taip pat FAS ir FOB sąlygų skirtumai yra tokie maži, jog sunkiai pateisinami. Taigi tokiu atveju INCOTERMS 2020 prarastų du terminus, tačiau įgautų tris naujus ir galiausiai taisyklių sąvadas turėtų 12 bendrai naudojamų terminų. Taip pat pasigirsta papildomų nuomonių dėl absoliutaus EXW ir DDP sąlygų naikinimo.

ICC-Incoterms-Timeline-graphic

 

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s