Šiandieniniame moderniame pasaulyje daugeliui jau nėra naujiena, jog privataus asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pirma dalimi, numatoma, jog “asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą“. Nors dažnai garbės ir orumo gynybą siejame su fiziniais asmenimis ir jų teisėmis, tačiau būtina įvertinti ir tai, jog atitinkami pažeidimai gali būti sietini ir su juridiniais asmenimis ir jiems daroma žala, skleidžiant tikrovės neatitinkančią žalingą informaciją.

Verslo aplinkoje juridiniai asmenys siejami ne tik su tam tikru nekilnojamu turtu, akcijomis, produkcija ar teikiamos paslaugomis, bet kartu ir sukuriama juridinio asmens pridėtinė vertė, kuri yra tiesiogiai susijusi su jo vardu ir vertinimu visuomenėje, kitaip tariant, dalykine reputacija. Dalykinė reputacija laikytina juridinio asmens nematerialiu turtu – viena reikšmingiausių vertybių, kuri įgyjama akumuliuojant intelektines ir finansines investicijas. Pozityvi juridinio asmens reputacija gali reikšti jo klestėjimą: pardavimus, galimus verslo partnerius, investicijas, vartotojų palankumą, kai tuo tarpu prasta reputacija gali turėti neigiamos įtakos juridinio asmens veiklai, todėl laimi tos įmonės, kurios turi gerą vardą.

Juridinio asmens dalykinė reputacija yra neturtinė juridinio asmens teisė. Nors ši teisė
neturi ekonominio turinio ir yra neatskiriamai susijusi su jos turėtoju, tačiau šios neturtinės teisės pažeidimas gali lemti žymią įtaką ir juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimui, pelno sumažėjimui ateityje ir kitas neigiamas pasekmes, todėl įstatymai numato jos gynimą tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo pavidalu.

Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis)

Žinių skleidimo faktas

Savaime tikrovės neatitinkanti informacija gali būti paskelista įvairiomis priemonėmis: paskelbtos per visuomenės informavimo priemones, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus), praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma. Būtina pabrėžti, jog kai informacija yra paskleista dokumentuose, dalykinio pobūdžio susirašinėjimo raštuose, (pavyzdžiui, su klientais ar partneriais) paskleidimo faktą būtina įrodyti rašytiniais įrodymais. Tačiau būtina pripažinti, jog dvidešimt pirmajame amžiuje interneto erdvė tampa vieta, kurioje dažnai lengvai pateikiama informacija, kuri gali pažeisti juridinio asmens reputaciją. Dažnai susiduriame su situacija kai klientas arba darbuotojas, kurio lūkesčiai nebuvo patenkinti iki galo naudodamasis internetu siekia padaryti tyčinės žalos juridiniam asmeniui ir jo dalykinei reputacijai pateikdamas įžeidžius arba tikrovės neatitinkančius arba ją iškreipiančius komentarus ar skundus.

Tačiau mūsų praktikoje tokius atvejus galima pakankamai aiškiai išspręsti. Registruojant komentarus interneto puslapio savininkas, vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, turi pareigą registruoti ir pateikti viešai prieinamą vartotojo, kuris teikė komentarą ar skundą, galinio įrenginio IP adresą, pagal kurį galima atsekti kompiuterį ar kitą įrenginį iš kurio buvo padarytas galimas dalykinės reputacijos pažeidimas.

“ALLIED LAW“ praktikoje dažnai pasitaiko, jog šie tikrovės neatitinkantys komentarai yra pateikiami verslui svarbiuose internetiniuose portaluose, tokiuose kaip http://www.rekvizitai.lt. Būtina pabrėžti, jog mūsų patirtyje bandant išspręsti galimus reputacijos pažeidimo atvejus tinklapio http://www.rekvizitai.lt valdytojas atsisako ištrinti bet kokio turinio komentarus, kurie savaime nenusižengia etikai ir viešajai tvarkai, tad situaciją lieka spręsti tik tiesiogiai su asmeniu, kuris pateikė dalykinei reputacijai galimai darančią žalą informaciją.

Būtina pabrėžti, jog mūsų vertintais atvejais norint tiksliai išsiaiškinti asmenį, kuris galimai padarė minėtus pažeidimus būtina kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pranešti apie galimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą asmens garbei ir orumui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 (šmeižimas) arba 155 (įžeidimas) straipsnius. Tuo atveju pradėtas tyrimas padeda tiksliai identifikuoti asmenį, kuris yra atsakingas už pateiktą informaciją.

Civilinis ieškinys ir veiksmai ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją

Nepaisant to, jog baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimą yra kvestionuojama, įžeisti asmenys savo teises gali ginti civiline tvarka. Civiline tvarka įžeisti asmenys gali gintis pateikdami ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo arba dalykinės reputacijos. Dažnu atveju tyrimo metu nebus rasta minėtų nusikaltimų sudėčiai būtinų elementų, tad tyrimas bus nutrauktas. Tačiau neturint galimybės asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra atimama teisė reikalauti nuostolių atlyginimo pagal civilinę tvarką. Asmens garbės ir orumo gynimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta nuostata taip pat yra taikoma ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Šiuo atveju juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeista skleidžiant tikrovės neatitinkančią bei nepagrįstą informaciją apie kompaniją.

Žinios kaip faktas

Gindamas neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, juridinis asmuo turi įrodyti, kad apie jį yra paskleistos žinios. Teismai, atribodami žinią nuo nuomonės, analizuoja visą informacijos pateikimo turinį, aplinkybes, sakinių konstrukciją ir panašiai, ištiria ir įvertina visas konkrečios aplinkybes. Kasacinis teismas daugete spręstų šiam klausimui aktualių bylų yra išaiškinęs, kad tai, ar “publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis“( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  3K-3-32/2012).

Taip pat, žeminančiomis yra laikomos tik tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą. Savaime tai turi būti klaidinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie juridinio asmens ar jam atstovaujančių asmenų padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai. Tokiu įrodymu tampa ir pateiktas komentaras viešojoje erdvėje, tad tokias aplinkybes ir paskleistą melagingą informaciją apie įmonę įrodyti nesunku.

Paskleistų žinių neatitikimas faktinei tikrovei 

Būtina paminėti, jog įstatymai juridiniam asmeniui nenustato pareigos įrodyti, jog apie jį paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi civilinės atsakomybės už juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Tad, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti pats galimą pažeidimą padaręs asmuo. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia – tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai yra informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius. Pažymėtina, kad žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, pavyzdžiui, netiksliai nurodytas laikas ar vietovė. Taigi pateikiant informaciją apie juridinį asmenį reikalingas šios informacijos pagrindimas asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, dokumentais, pagrįstomis aplinkybėmis ar kitomis Jums prieinamomis priemonėmis.

Patirtini įrodytini nuostoliai

Paskleistų žinių žeminantį pobūdį turi įrodyti pats savo reputaciją ginantis asmuo, išskyrus žinių atitikimą tikrovei. Paskleistų žinių dalykinę reputaciją žeminantis pobūdis gali pasireikšti juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimu, pelno sumažėjimu ateityje, bendradarbiavimo su partneriais bei klientais sunkumais, kitomis neigiamomis pasekmėmis. Jei Bendrovės klientai ar partneriai suabejoja juridinio asmens patikimumu, išsako savo nuogąstavimus ir abejones dėl tolesnio bendradarbiavimo, ir tai turi įtakos juridinio asmens veiklai, tokiu atveju galėtų būti pripažintas dalykinės reputacijos pažeminimo faktas. Taip pat, juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, bet ir atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Juridinio asmens dalykinė reputacija kaip asmeninė neturtinė teisė pati savaime neturi ekonominio turinio ir yra neatskiriamai susijusi su jos turėtoju, tačiau šios neturtinės teisės pažeidimas gali lemti ir šio asmens finansinės padėties pablogėjimą, pelno sumažėjimą ateityje ir kitas neigiamas pasekmes, todėl įstatymai numato jos gynimą ir neturtinės žalos pavidalu. Neturtinė žala, juridinio asmens atžvilgiu, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas ir kita. Neturtinę žalą teismas įvertina pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Gynyba pagal “Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“

Nors savaime atrodytų, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją taikoma tik fizinių asmenų teisių apsaugai,  tačiau ši konvencija taip pat gina juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).

Taigi apibrėžiant galima teigti, jog ne tik fizinio asmens garbę ir orumą, bet ir galimai pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją galima ginti ir reikalauti nuostolių atlyginimą, tačiau kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos tikslingiausia tik esant visoms šioms sąlygoms: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį; c) faktas, jog paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas