Šiandieniniame pasaulyje siekiant efektyviausių pervežimo sprendimų atsiranda būtinybė ieškoti įvairių būdų transportuoti krovinius. Taigi bandant atlikti pervežimą ekonomiškiausiu ir efektyviausiu krovinių transportavimo būdu neretai neužtenka vežimą atlikti viena transporto rūšimi visą maršruto kelią. Tiriant kompleksiška logistikos reguliavimo tema būtina išsiaiškinti esminius pervežimo koncepcijoms būdingus bruožus. Pervežimai priklausomai nuo poreikių ir galimybių savaime gali būti vykdomi vandeniu, oru, sausuma. Šių pervežimų taikymui ir derinimui apibrėžti susiduriame su vienarūšių, kombinuotųjų, intermodalinių ir multimodalinių pervežimų vykdymo koncepcijomis, kurių taikymas nėra lygiavertis bei turi savitų unikalių bruožų.

Pav. 1 Vienarūšio pervežimo pavyzdžio schema

Krovinių pervežimas, atliekamas vienos rūšies transporto priemone ir būdu nuo krovinio pakrovimo iki iškrovimo vietos, vadinamas vienarūšiu pervežimu[1]. Toks pervežimas dažnu atveju gali būti suprantamas kaip pervežimas vienu pasirinktu būdu sunkvežimiu, laivu, geležinkeliu ar lėktuvu, sudarant pervežimo sutartį su vienu vežėju visam pervežimo maršrutui (žr. Pav.1). Pasak Mahoney tokie pervežimai lengviausiai įvykdomi, nes transporto priemonės yra panašios ir veikia tame pačiame mediume[2]. Toks vienarūšis transportavimas taip pat gali būti suvokiamas kaip vieno sunkvežimio krovinio perkrovimas į kitą arba geležinkelio vagono perkabinimas prie kito sąstato. Taigi tokio pervežimo esminis bruožas yra krovinio transportavimas viename mediume ir tapačiu būdu sausuma, vandeniu ar oru sudarant vieną pervežimo sutartį. Krovinio sugadinimo ar sunaikinimo atveju krovinio savininkas vienarūšių pervežimu atvejais yra priverstas kreiptis į faktinį vežėją, reikalaudamas teisėto nuostolių atlyginimo dėl krovinio žalos, nutikusios laikotarpiu kai krovinys buvo perduotas į vežėjo dispoziciją. Tokie vežimai labiausiai tinkami pervežant krovinį paprastais maršrutais nuo pasikrovimo taško A iki išsikrovimo taško B. Tačiau vienarūšiai vežimai dažnai yra ekonomiškai neefektyvūs bei riboti savo galimybėmis.

Skirtingose situacijose derinant pervežimo būdus gali būti taupomos pervežimo laiko sąnaudos ir krovinio savininko arba pervežimą organizuojančio asmens kaštai, taigi analizuojant įvairiarūšių vežimų sąvokas susiduriama su multimodalinio transporto sąvoka, kuri savaime taip pat gali reikšti tiek intermodalinio, tiek ir kombinuotojo transporto sampratas. Taip pat šias sąsajas galima pastebėti analizuojant įvairiarūšių pervežimų koncepcijų vystymąsi (žr. pav. 2).

Pav. 2 Įvairiarūšio transporto terminologijos raida

Vadovaujantis Jungtinių Tautų priimta „Kombinuoto transporto terminologija“ apibrėžiama, jog:

• Multimodalinis transportas – tai pervežimas dviem ar daugiau transportavimo būdų;[3]
• Intermodalinis transportas – tai krovinio pervežimas viename ir tame pačiame krovinio pervežimo vienete arba kelių transporto priemonėje, kuris naudoja du ar daugiau pervežimo būdų neperkraunant krovinio keičiant pervežimo būdą;[4]
• Kombinuotas transportas – tai intermodalinis transportas, kuriame didžiausia dalis kelionės Europoje yra atliekama geležinkeliu, vidaus vandenimis arba jūra ir tarpiniai ar paskutiniai pervežimo etapai trumpiausiu maršrutu atliekami keliu.[5]

Taip pat pagal AGTC susitarimo pirmo straipsnio a punktą apibrėžiama, jog „kombinuotas transportas“ – krovinių vežimas vienu ir tuo pačiu transporto vienetu naudojant daugiau nei vieną transporto rūšį.[6]

Taigi pagal pateiktą terminologiją galime teigti, jog multimodaliniai pervežimai, paprasčiausia prasme, apima visus intermodalinius pervežimus, tuo tarpu kombinuotas transportas tai lyg bendresnė ir labiau pritaikyta bei integruota intermodalinio vežimo sąvoka. Pateikti apibrėžimai nors ir pateikia taikomų sąvokų atskyrimą, tačiau taip ir nenustatyto bei savaime nepaaiškina atskiroms koncepcijoms taikomo teisinio režimo bei atsakomybės sąlygų, kurios kelia papildomų problemų.

Pasak Mahoney Intermodalinis (segmentuotas) vežimas apibrėžiamas kaip vežimas nuo krovinio pasiėmimo vietos iki pristatymo vietos, naudojantis mažiausiai dviem skirtingais pervežimo būdais, kai kiekvienas iš šių paslaugų teikėju yra atskirai atsakingas už į vežėjo dispoziciją perduotą krovinį, sudarytomis atskiromis sutartimis[7] (žr. Pav. 3). Taigi vadovaujantis intermodalinių pervežimų koncepcija mažiausiai dviejų skirtingais būdais transportuojančių vežėjų teikiamos paslaugos derinamos atliekant pervežimą vienu maršrutu, tačiau kaip būtina sąlygą nurodant, jog pervežimo metu nekeičiamas krovinio transporto vieneto[8] arba neperkraunamas iš kelių transporto priemonės. Tačiau tokio pervežimo metu kiekvieno vežėjo pareigos yra apibrėžiamos sudarant atskiras vežimo sutartis su kiekvienu paskirtu vežėju atskirai, taip taikant skirtingą reguliavimą skirtingoms pervežimą atlikusioms šalims pagal konkretų pervežimo etapą reguliuojančius teisės aktus.

Pav. 3 Intermodalinio pervežimo schema

Multimodalinis pervežimas tai krovinio pervežimas nuo krovinio pasiėmimo vietos iki pristatymo vietos mažiausiai dviem skirtingais būdais, kurie atliekami skirtingų paslaugų teikėjų ar atsakingų asmenų, tačiau yra reguliuojami viena pervežimo sutartimi[9]. Tokio pervežimo metu multimodalinio vežėjo ir krovinio savininko teisės ir pareigos reguliuojamos viena sutartimi bei vieningu pasirinktu teisiniu atsakomybės režimu (žr. Pav.4). Pagal Vasiliauską multimodaliniai pervežimai „tai krovinių vežimai vienoje transporto grandinėje paeiliui naudojant dviejų ar daugiau rūšių transportą“.[10] Pagal MT konvencijos 1 straipsnį nurodoma, jog tarptautinis multimodalinis pervežimas tai krovinio vežimas dviem skirtingais transportavimo būdais pagal viena multimodalinio pervežimo sutartį, krovinį iš vienos valstybės pasikraunant vienarūšio transporto vežėjui multimodalinio transporto operatoriaus vardu ir pristatant šį krovinį į kita valstybę išsikrauti. Straipsnyje taip pat nurodo, jog panašūs pervežimai atliekami pagal vienarūšio transporto sutartis nėra laiko multimodaliniu transportavimu[11]. Taigi galima teigti, jog multimodalinis vežėjas, sudarydamas sutartį visam vežimui su faktiniu krovinio siuntėju, krovinio savininkui atsako pagal

Pav. 4 Multimodalinio pervežimo schema

sudarytos sutarties turinį, o kitiems logistikos grandinės dalyviams ir paskirtiems faktiniams vežėjams pagal sudaromas atskiras intermodalinio pervežimo sutartis, ir jiems yra įvardijamas kaip faktinis siuntėjas. Toks netiesioginis siuntėjo statuso perkėlimas taip pat patvirtintinas Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nurodo, jog faktinis krovinio siuntėjas nebūtinai  sutampa, kai „krovinio pervežimo sutartį su vežėju sudaro asmuo, kuris faktiniam krovinio siuntėjui yra įsipareigojęs pervežti krovinį (jo atžvilgiu yra krovinio vežėjas), tai šis asmuo to vežėjo atžvilgiu turi krovinio siuntėjo statusą.“[12]

Taip pat vertinant vežimo organizavimo veiklą multimodaliniais budais kartu būtina pabrėžti ekspeditoriaus ir vežėjo teorinį tapatumą. Vadovaujantis CK bei atskleidžiant ekspedijavimo veiklos pagrindus numatoma, jog „Krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje.“[13] Vadovaujantis tokia ekspedijavimo veiklos sampratą, galima teigti, jog krovinių ekspedijavimas savaime yra platesnė sąvoka nei vien krovinių vežimas: ekspeditoriui gali būti priskirtos papildomos pareigos savo arba kliento pasirinktu transportu ir maršrutu pristatyti krovinį, o taip pat kliento arba savo vardu sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, vykdant krovinio pakrovimo ir iškrovimo, bei pervežimo ir kitas su vežimu susijusias procedūras[14]. Ekspeditorius, neapsiribodamas pervežimo organizavimu, taip pat gali rūpintis eksporto ir importo dokumentacija bei kitais muitinės formalumais, atlikti krovinio kiekio ir būklės patikrą, mokėti mokėjimus už klientą, saugoti ir sandėliuoti krovinį.[15]

Nors ekspedijavimo veikla neapsiriboja vežimu, tačiau vertinant ekspeditorių atsakomybės klausimą dėl žalos kroviniui būtina pabrėžti, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką aiškinama, jog „ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį“[16], taigi taip faktiškai vežimo nevykdė, o perleido atitinkamą pareigą atlikti tretiesiems asmenims.

Taigi nors ekspedijavimo veikla savaime gali aprėpti didelį mastą skirtingų veiklų, tačiau dažnu atveju ekspeditoriui sudarius sandorį su krovinio siuntėju, kuriuo įsipareigojama organizuoti krovinio pervežimą iš krovinio priėmimo vietos į krovinio pristatymo vietą bei tokiam pristatymui faktiškai derinant kelis pervežimo būdus ekspeditorius savaime gali būti identifikuotas kaip multimodalinio pervežimo operatorius.[17] Pagal standartines FIATA multimodalinio pervežimo sąlygose, nurodoma, jog krovinių ekspeditorius standartuose reiškia „Multimodalinio pervežimo operatorių, kuris išduoda FIATA važtaraštį ir jame yra nurodomas kaip prisiimantis atsakomybę vykdyti multimodalinio pervežimo kontraktą kaip vežėjas.“[18] Taigi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje ekspeditorius (vežėjus), kurie tik organizuoja krovinio gabenimą arba kartu ir dalinai perveža krovinį derinant skirtingus pervežimo būdus pagal vieną sutartį tapo įprasta įvardinti kaip multimodalinio pervežimo operatorius[19]. Lietuvos teismų praktika nagrinėdama multimodalinių pervežimų atsakomybės aspektus cituoja Hoeks[20] ir numato, jog „pareigą nugabenti siuntėjo perduotą krovinį į paskirties vietą prisiėmęs asmuo įprastai vadinamas multimodalinio vežimo operatoriumi – jis prisiima atsakomybę už visą vežimą, be kita ko, už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties vietą.“[21]

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

---

[1] Christofidis Georgios, Diffrereces between unimodal and intermodal transportation networks. A multi criteria decision making technique for carrier selection in ekol logistics (magistro darbas, Arhus universitetas 2011), p. 9;

[2] Mahoney, J. H., „Intermodal Freight Transportation“, Transportation quarterly (1986, Nr. 1), p. 86;

[3] UN/ECE/EC/ECMT Terminology on Combined Transport (2001 01, New York and Geneva), 1.0 str.;

[4] Ten pat, 1.1 str.;

^[5] Ten pat, 1.2 str.;

[6] Europos susitarimas dėl svarbių tarptautinio kombinuoto transporto linijų ir susijusių įrenginių (AGTC), Žin. (2008, Nr. 11-378), 1 str. a);

[7] Žr. išnašą 2: Mahoney J.H.,p. 87;

[8]Pavojingų krovinių gabenimo ro-ro tipo laivais pagal Tarptautinį jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksą (IMDG kodeksą), Pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo geležinkeliais taisyklių (RID) ir Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) reikalavimus Supratimo memorandumas, Žin.(2002, Nr. 40-1470), 4str.1 d.;

[9] Žr. išnašą  2: Mahoney J.H., p. 89;

[10] Aidas Vasiliaukas, Krovinių vežimo technologijos (Klaipėda: S. Jokužio leidykla) , p. 238;

[11] United Nations Convention on International Multimodal Transport of Goods (1979 11 12 -30, 1980 05 8-24, Geneva); 1 str.;

[12]Avelita p. „Lietuvos draudimas“, UAB „Dairema“, Rinal, LR Aukščiausiasis teismas (2014, Nr. 3K-3-189);

[13] LR Civilinis kodeksas, Žin. (2000, Nr. 74-2262), 6.824 str. 1 d.;

[14] LR CK 6.824 str. 5 d.;

[15] LR CK 6.824 str. 6 d.;

[16] Žr. Išnašą 12: Avelita p. „Lietuvos draudimas“, UAB „Dairema“, Rinal;

[17] TOO „Techosistema MP‘ p. TRANS ASIA UAB, LR Apeliacinis teismas (2014, Nr. 2A-1414);

[18] FIATA Stadard Conditions governing multimodal transport bill of lading (1992, Glattbrugg)

[19] Saukupa p. PRASLAS, Vilniaus apygardos teismas (2013, Nr. 2A-64-340);

[20] Marian Hoeks „Multimodal Transport Law: the law applicable to multimodal contract for the carriage of goods“, (Netherlands:Kluwer Law International, 2010), p. 50–51, 65;

[21] Žr. išnašą 20;