Tiriant kompleksišką logistikos tinklų reguliavimo temą būtina išsiaiškinti esminius krovinių pervežimo sąvokos bruožus. Analizuojamą apibrėžimą galime rasti Lietuvos kelių transporto kodekse, kuriame nurodoma, jog „krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis“[1]. Analizuojant šią reguliavimo nuostatą, galima teigti, jog  krovinių pervežimu siaurąja prasme turime laikyti ne bet ką, bet tik pervežimus už atlygį transporto priemone. Tačiau neapsiribojant  apibrėžta pervežimo sąvoką taip pat būtina vertinti tarptautinių pervežimų sąvokos prasmių įvairovę tarptautinio reguliavimo nuostatose.

Remiantis tarptautinius pervežimus oru reguliuojančia Varšuvos konvencija numatoma, jog: „sąvoka tarptautinis vežimas reiškia bet kurį vežimą, kuriame, pagal Šalių susitarimą, išvykimo ir atvykimo vietos, nepriklausomai nuo to, ar jo metu daromos pertraukos arba perkrovimas, yra arba dviejų Aukštųjų Susitariančių Šalių teritorijose, arba tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies teritorijoje, jei sutarta sustojimo vieta yra kitos valstybės teritorijoje, net jei ši valstybė nėra Aukštąja Susitariančia Šalimi. Vežimas tarp dviejų punktų, esančių tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies teritorijoje, ir jame nėra sutarto sustojimo vietos kitoje valstybėje, šioje Konvencijoje nelaikomas tarptautiniu.“[2] Vertinant straipsnyje pateiktą apibrėžimą taip pat būtina kartu atsižvelgti ir į to paties straipsnio pirmąją dalį, kuri numato, jog „Ši Konvencija taikoma bet kokiam tarptautiniam žmonių, bagažo arba krovinių vežimui, vykdomam orlaiviu už užmokestį. Ji taip pat taikoma nemokamiems vežimams, kuriuos orlaiviu vykdo vežimo oru įmonė.“[3] Pagal Varšuvos konvenciją krovinio pervežimui gautino užmokesčio sąlygą nėra būtina, tačiau numatoma, jog reguliavimo taikymui, pripažįstant, kad vežimas yra tarptautinis būtina, jog nors vienas tarpinis nusileidimo punktas būtų kitoje valstybėje nors vežimas ir vykdomas nacionaliniu maršrutu.

Bandant atskleisti vežimų sąvokos skirtumus būtina paminėti, jog pagal kelių transportui taikomą CMR konvenciją reguliuotinas tarptautinis pervežimas netiesiogiai apibrėžiamas kaip: „Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.“[4] Taigi pagal CMR konvenciją reguliuotinas tarptautinis krovinio vežimas įtraukia kelis būtinuosius elementus:

• Vežimas atliekamas kelių transporto priemonėmis;
• Krovinys vežamas už užmokestį;
• Krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose
• Nors viena iš šalių yra CMR konvencijos narė.

Tad iš pateiktų pavyzdžių turime daryti prielaidą, jog krovinio pervežimo sąvoka nėra universaliai vienoda ir šis nevienodumas gali lemtis skirtingą sąvokos taikymą, reguliuojant pervežimo sutarties šalių teises ir pareigas. Pabrėžtina, krovinių transportavimų skirtstymas į vykdomus tarptautiniais maršrutais ir vienos valstybės viduje (kabotažinius) savaime turi prielaidas aiškinantis taikomo reguliavimo nuostatų apimtį, formaliuosius ir proceso reikalavimus, transportavimui aktualias atsakomybės režimo, dydžio bei ribojimų nuostatas.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

---

[1] LR Kelių transporto kodeksas, Žin. (1996, Nr. 119-2772), 26 str. 1 d.;

[2] Convention for Unification of Certain Rules Relating to International Carriage By Air (1929 10 12,Warsaw), 1 str. 2 d.;

[3] Ten pat, 1 str. 1 d.;

[4] Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (1956 05 19, Geneva), Žin.(1998, Nr. 107-2932), 1 str. 1 d.