Dėl infrastruktūrinių galimybių plėtros šiomis dienomis plečiantis galimybėms krovinius pervežti ilgesniais ir sudėtingesniais multimodaliniais/intermodaliniais būdais atsiranda pagrindas vertinti su krovinių vežimu susijusias rizikas bei skirtingus pervežimams taikomus atsakomybės režimus. Kinijai gaminant didžiąją dalį šiandieninių prekių susiduriame su poreikiu pervežimams tarp valstybių ieškoti tinkamiausiu transportavimo būdų. Vienas iš pasirinkimų pervežimų vykdymui yra geležinkelio transportas, kuris garantuoja suderintą išlaidų ir greičio santykį.

Taigi vežimus iš Kinijos į Vakarų Europą atliekant geležinkelio transportu būtina įvertinti tai, jog atliekamiems vežimams taikomas skirtingas ir nevienarūšis teisinis režimas, kuris apibrėžia ne tik pervežimo dokumentaciją, aplinką, procedūrinius veiksmus, bet ir atsakomybės ribas bei reguliavimą:

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais teisinis režimas išsiskiria iš kitų transportavimo būdų reguliavimo tuo, jog šio transportavimo budo reglamentavime susidarė dualistinė sistema, kurios reglamentavimas vykdomas dviejų pagrindinių geležinkelių transporto organizacijų:

1. Geležinkelio bendradarbiavimo organizacijos (OSJD). OSJD narėmis yra 27 Centrinės ir Rytų Europos šalys bei daugelis Azijos valstybių.
2. Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF). OTIF narėmis yra visos Vakarų Europos valstybės, įskaitant buvusias socialistines Europos valstybes bei buvusias Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos TSR respublikas, o taip pat tris Afrikos bei keturias Azijos valstybes. Taip bendrai organizacijai priklauso 50 valstybių narių plius Europos Sąjunga.

Verta pabrėžti, jog Lietuva (o taip pat kai kurios kitos valstybės), kaip pusiaukelė tarp vakarų ir rytų, yra tiek OSJD narė, tiek OTIF, taigi priklausomai nuo pasirinkto transportavimo geležinkeliu maršruto priklauso ir taikomas pervežimo reguliavimo režimas:

1. krovinių pervežimus geležinkeliais OSJD priklausančiose valstybėse reglamentuoja Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS);
2. krovinių pervežimus geležinkeliais OTIF valstybėse krovinių vežimo geležinkelių transportu reguliavimui taikoma Tarptautinio vežimo geležinkeliais konvencija (COTIF) bei papildomi šios konvencijos protokolai (CIM-Taisyklės).
3. Kroviniams, kurie vežant kerta aptartų reguliavimų ribas, taikomas suderintas CIM/SMGS pervežimo dokumentacijos ir procedūrų reguliavimas.

Taigi plačiau kalbant pervežimus ir nuostatas dėl atsakomybės pagal bendrą CIM/SMGS reguliavimą, pretenzijų pateikimą bei nuostolių atlyginimo mokėjimus, CIM/SMGS važtaraščio žinynu (GLV CIM/COTIF) numatoma, jog:

1. CIM vienodųjų teisės nuostatų ir SMGS atsakomybės nustatymas, naudojantis CIM/SMGS suderintu pervežimo reguliavimu, nesikeičia. Pagal tai nustatoma, jog:
   • Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) krovinių pervežimo reglamentavimui taikomas B priedas (CIM taisykles). Pagrindiniai principai taikomi žalos kroviniui kompensacijos apskaičiavimui reglamentuoti COTIF-CIM taisyklėmis nurodoma, jog „Krovinio ar jo dalies praradimo atveju vežėjas turi apmokėti, atmetant kitus nuostolius, kompensaciją pagal biržos kainą, arba, jei jos negalima nustatyti, pagal rinkos kainą, nesant galimybės pagal biržos ar rinkos kainą – pagal įprastinę tokios prekių rūšies ir kokybės tos dienos ir tos vietos, kur prekės buvo priimtos vežti, vertę.“ (Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) CIM (B) priedas, Žin.(2008, Nr. 1-1), 30 str. 1 d.)COTIF-CIM taisyklėse kaip ir kituose tarptautiniuose dokumentuose reguliuojančiuose vežėjų atsakomybę numatyta vežėjo atsakomybės prezumpcija pagal kurią vežėjas laikomas savaime atsakingu už visą krovinio žalą, atsiradusią kol pervežamas krovinys buvo jo dispozicijoje. Taip pat taisyklių 30 straipsnio 2 dalimi nustatytas atsakomybės ribojimas išreikštas SDR vienetais ir pagal standartines taisykles numatoma, jog „kompensacija už prarastą krovinį ar jo dalį negali būti didesnė nei 17 atsiskaitymo vienetų (SDR) kiekvienam trūkstamam bendros masės kilogramui.“ Būtina pabrėžti, jog šis atsakomybės ribojimo dydis yra bene didžiausias praktikoje taikomas atsakomybės ribojimas iš visų transportavimo rūšių.
   • Pagal SMGS susitarimo nuostatas numatoma, jog „geležinkelis atsako pagal šio skyriaus nustatytas taisykles už krovinio pristatymo termino nesilaikymą ir už nuostolį, kuris atsirado dėl viso arba dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje, o jeigu krovinys persiųstas į šalis, kurių geležinkeliai nėra šio Susitarimo dalyviai, – iki važtaraščio pagal kitą susitarimą dėl tiesioginių tarptautinių vežiojimų įforminimo.“( Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), Žin.(2002, Nr. 88-3773), 23 str. 1 d.). Taigi pagal SMGS susitarimą nustatomas platus atsakomybės pagrindų ratas bei galiojimo apimtys. Analizuojant atsakomybės aspektus pagal SMGS susitarimo nuostatas, būtina atsižvelgti į susitarime nustatytą taisyklę, kuria numatoma, jog „geležinkelis turi atlyginti siuntėjui arba gavėjui žalą už viso arba dalies krovinio praradimą, tai tokio atlygio dydis paskaičiuojamas pagal kainą, nurodytą užsienio tiekėjo sąskaitoje arba nustatyta tvarka patvirtintame šalies, kurioje pateikta pretenzija, šios sąskaitos išraše.“( Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), Žin.(2002, Nr. 88-3773), 25 str. 1 d.). Vertinant straipsnio turinį galima teigti, jog nenustačius ribojimų SMGS susitarime nustatoma neribota geležinkelio vežėjo atsakomybė viso ar dalies krovinio praradimo atveju krovinio savininkui įrodžius patirtus nuostolius. SMGS susitarimo 23 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog vežėjo atsakomybė ribojama tik esant nuostoliams pervežant buities daiktus, kurių vertės vežimo važtaraštyje krovinio siuntėjas nedeklaravo, numatant, jog geležinkelio vežėjo atsakomybė tokias atvejais ribojama 6 Šveicarijos frankais už kiekvieną prarastą tokio krovinio kilogramą. SMGS susitarimo 25 straipsnio 2 dalimi taip pat numatoma, jog „turi būti grąžinti važtapinigiai, muitinės rinkliavos ir kitos išlaidos, susijusios su prarasto krovinio arba jo dalies vežimu, jeigu jie neįtraukti į kainą“ (taigi šie mokesčiai įtraukiami į patirtų nuostolių sumą neribojant kompensacijos išmokos.
2. CIM/SMGS pretenzijos dėl atlygio už viso arba dalies krovinio, vežamo su CIM/SGMS važtaraščiu, praradimą, sugadinimą (gedimą) pateikiamos ir nagrinėjamos vadovaujantis CIM 43-45 straipsniais (dėl teisių įgyvendinimo), SMGS 29 straipsnio (Pretenzijos) ir papildomai toliau pateikiamomis nuostatomis:

CIM/SMGS pretenzijų, pateikus CIM taikymo zonoje, reikalavimų atlyginti žalą nagrinėjimas

Jeigu kompetentingas vežėjas nustato, kad žala nebuvo padaryta arba buvo padaryta dalinai CIM galiojimo zonoje, jis priima sprendimą dėl atsakomybės pagal CIM ir apie šį sprendimą pranešta įgaliotajam asmeniui. Tolimesniam nagrinėjimui SMGS taikymo zonoje kompetentingas vežėjas siunčia pretenziją su visais lydimaisiais dokumentais pradinio arba galinio geležinkelio kompetentingam padaliniu ir apie tai praneša įgaliotajam asmeniui. Geležinkelio kompetentingas padalinys nagrinėja pretenzija ir praneša kompetentingam vežėjui pretenzijos nagrinėjimo rezultatą. Kompetentingas vežėjas praneša įgaliotajam asmeniui apie galutinį pretenzijos nagrinėjimo rezultatą. CIM taikymo zonoje ieškinio pateikimo senaties termino pristabdymas nutraukiamas nuo vežėjo atsakymo įgaliotajam asmeniui arba pretenzijos ir lydimųjų dokumentų išsiuntimo geležinkelių kompetentingam padaliniui.

CIM/SMGS pretenzijų, pateikus SMGS taikymo zonoje, reikalavimų atlyginti žalą, nagrinėjimas:

Jeigu pradinio arba galinio geležinkelių kompetentingas padalinys nustato, kad žala nebuvo padaryta arba buvo padaryta dalinai SMGS taikymo zonoje, jis priima sprendimą pagal pretenziją dėl atsakomybės pagal SMGS ir praneša pretenzijos pateikėjui apie šį sprendimą. Tolimesniam nagrinėjimui dėl atsakomybės CIM taikymo zonoje geležinkelio kompetentingas padalinys siunčia pretenziją su visais lydimaisiais dokumentais sutartį sudariusiam arba paskutiniam vežėjui ir apie tai praneša pretenzijos pateikėjui. Sutartį sudaręs arba paskutinis vežėjas nagrinėja pretenziją ir praneša geležinkelio kompetentingam padaliniui jos nagrinėjimo rezultatus. Geležinkelio kompetentingas padalinys praneša pretenzijos pateikėjui apie galutinį pretenzijos nagrinėjimo rezultatą.

Atlygio sumų mokėjimas:

1. Atlygio sumą už viso ar dalies krovinio, vežto su CIM/SMGS važtaraščiu, praradimą arba sugadinimą sumoka kompetentingas vežėjas arba geležinkelio kompetentingas padalinys įgaliotajam asmeniui arba pretenzijos pateikėjui.
2. Jei kompetentingas vežėjas negali tiesiogiai sumokėti pripažintų atlygio sumų įgaliotajam asmeniui arba geležinkelio kompetentingas padalinys negali tiesiogiai sumokėti pripažintų atlygio sumų pretenzijos pateikėjui, galioja ir toliau pateikiamos nuostatos:

1. 1. Atlygio sumų mokėjimas vadovaujantis 2. A punktu – pripažintą SMGS geležinkelių atlygio sumą kompetentingas vežėjas sumoka įgaliotajam asmeniui po to, kai gauna atlygio sumą iš geležinkelio kompetentingo padalinio.
   2. Atlygio sumų mokėjimas vadovaujantis 2. B punktu – pripažintą CIM vežėjų atlygio sumą geležinkelio kompetentingas padalinys sumoka pretenzijos pateikėjui po to, kai gauna atlygio sumą iš kompetentingo vežėjo.
   3. Atsiskaitymai už sumokėtas atlygio sumas – CIM vežėju ir kompetentingų SMGS geležinkelių atsiskaitymai vykdomi vadovaujantis jų tarpusavyje sudarytomis sutartimis.

Taigi apibendrintai galima teigti, jog nors taikytinas kompensavimo mechanizmas yra sukurtas, tačiau taikomos individualios procedūros pagal COTIF-CIM ir SMGS susitarimą bei bendras nuostatas yra ribotai efektyvios ir dažnai gali užtrukti pernelyg ilgai. Nors vežėjo atsakomybė pervežant krovinius geležinkelio transportu SMGS susitarimo valstybėse neribojama, o CIM taikymo valstybėse ribojama 17 SDR/kg, tačiau nuostolių įrodymo procedūros bei vežėjo atsakomybės nustatymo pagrindai sukuria papildomų prielaidų pervežamą krovinį drausti, taip išvengiant galimų nuostolių ir neefektyvių procedūrų. Krovinio draudimui būnant objektiniu draudimu žalos pripažinimui užtenka padaryto nuostolių pasekmių įrodymo, tuo tarpu bandant nuostolius atgauti dėl subjektinių vežėjo veiksmų būtina įrodyti ne tik kilusią žalą bet ir atitinkamo vežėjo teisei priešingus veiksmus, kurie galėjo lemti žalą. Taip pat būtina pripažinti, jog geležinkelio vežėjų reguliavimas taip pat nustato sąlygas, kurioms esant vežėjas atsakomybės gali išvengti, o nuostoliai nebus atlyginti.

Pabrėžtina, jog detaliam mechanizmų dėl nuostolių atlyginimo procedūrų, kurios minėtos 2 straipsnyje, būtina papildomai individualiai taikyti COTIF-CIM 43-45 straipsniais (dėl teisių įgyvendinimo) arba SMGS susitarimo 29 straipsnio (Pretenzijos) nuostatas priklausomai nuo pretenzijų teikimo vietos.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas